Man atrodo, kad aš patyriau didelę nelaimę. Antra diena negaliu normaliai dirbti. Galvoje viena mintis - ką man daryt?
Nežinau net, nuo kurios vietos pradėt pasakot, bet esmė tame, kad aš įsimylėjau. Turbūt vienpusiškai. Ir patį blogiausią variantą, koks tik galėjo būti per visą mano menką ir nykų gyvenimėlį.
Nereikia man aiškinti, kad viską įsivaizduoju kaip man paranku ir nereikia guosti, kad viską galiu pakreipti sau norima linkme.
Drama drama drama.
Tas vyras man visada kėlė tik pačias neigiamiausias emocijas, atrodė lėkštas, nuobodus ir per daug gerai apie save galvojantis. Kai tarp mūsų įvyko kai kas netikėto - pabėgau nuo jo ištardama trumpą “Labanakt”.
Tačiau dabar, aš nežinau, kas pasidarė ir apsivertė mano smegenyse. Pamačiau jį visai kitokiomis spalvomis ir net pagalvojau, kas būtų, jei….
Taip, tai jį pakviečiau susitikti. Taip, tai jis sutiko. Tačiau konkrečios dienos taip ir nenurodė…Be to, rudenį ruošiasi palikti Lietuvą.
Laukti pasidarė nežmoniškai sunku.
Ką daryti?
Susikaupti ir nusiraminti aš atsisakau.
Tuoj pravirksiu.
Rodyk draugams
Man atrodo, kad Giedrius buvo to žmogaus vardas, guodusio mane, kad nėra nieko gėdingo kviesti vyrus į pasimatymus - juolab, jei finale iš visko gaunasi seksas.
Taigi, šiuo metu aš įtemptai galvoju, kada normalu yra miegoti vienoje lovoje. Ta prasme, man idomu, kada yra ta padorumo riba. Jei tai nutinka po dviejų valandų nuo susitikimo? Juokiuosi pati sau viena. Žinoma, kad į vyro lovą po tokio laiko tarpo nelipa nė viena save gerbianti moteris. Tačiau, jei labai galva apsvaigsta…
Ar pagalvojot kadanors apie tai?
Vienas mano draugas, pradėjęs santykius su mergina, sąmoningai delsė ir atidėliojo didžiojo suartėjimo akimirką. Vaikis tiki, kad tokios priemonės leis jam pasiekti aukščiausią fizinio ir dvasinio pasitenkinimo lygmenį. Šiaip, aš jam pritariu. Kad ir kaip kartais sunku šitaip elgtis, rezultatai būna stulbinantys. Pati bandžiau. Che che.
Ir dar - gal į lovą reaktyviniais greičiais skuodžiantys žmonės, visai nenori ilgalaikių santykių?
Pamąstykim, broliai kurmiai.
Rodyk draugams
Aš ar sakiau, kad penktadienio naktį, matyt, padariau didžiausią ever kvailystę? Vieną savo seniai pažįstamą vyriškį pakviečiau išgerti. Vat ėmiau ir pakviečiau. Paprastai. Brūkštelėjau, kad gal jau reikėtų išlenkti kokį butelaitį.
Vakar dėl to nemiegojau pusę nakties. Na tiksliau nemiegojau dėl to, kad gavau jo atsakymą: “Mielai”. Po to sekė ilga litanija apie jo nenusisekusį asmeninį gyvenimą ir ateities planus.
Hm, net sutrikau. Gulėjau lovoje iki paryčių ir įbedusi akis į lubas mąsčiau: gerai čia ar blogai. Kas jam? Ir ką sakyti susitikus? Kalbėti apie problemas? O gal apsimesti, kad jų nė nepastebėjau.
Galiausiai ėmiau fantazuoti apie tai, ką veiksim, kuo viskas baigsis ir ar tikrai kelis kartus sutikusi jį gatvėje jo akyse mačiau tikrų tikriausią liūdesį.
Na ir, žinoma, kaip ir turėtų būti apmąstymų kulminacijoje, aš susimąsčiau, ar tikrai teisingai padariau žengusi šį žingsnį.
Gal tai turėjo padaryti jis? Apskritai, ar normalu, kad moteris kviečia vyrą į pasimatymą? O gal čia nepasimatymas…
Žinoma, kaip visada užduodu du milijonus penkis šimtus tūkstančių klausimų. Sudėtinga aš.
Bet gauti atsakymus privalau. Kitaip nemiegosiu dar dvi naktis…
Ech…
Rodyk draugams
Būti ar nebūti? Štai kur klausimas. Tiksliau, ką su savimi daryti, kai pavydas bambą graužia ne vietoj ir ne laiku?
Aha, sužinojau, kad mano buvęs vaikinas jau už rankos tampo naują svajonių moterį. Tik štai pasipiktinau, kad ji visai ne svajonių - jai 18 ir ji studijuoja pirmame kurse. Ar jau minėjau, kad mano eksui visi 27-eri?
Tyliai iš pakampės aš tą mergaičiukę apžiūrėjau. Na ką? Juk ji dar vaikas, palyginus su juo. O kaip vaikas gali elgtis kaip moteris? Niekaip.
Suprantu, kad neturėčiau apskritai tuo domėtis. Tačiau besiusdama šia naujiena pasidalinau su viena savo sena pažįstama. Ji man teišvebleno: “Kotra, ko tu tikiesi? Po tokių moterų kaip mes, vyrai visada puola ant kraštutinumų…”.
Hmm, ar jūs tikrai manot, kad ji mane paguodė? Nope.
Vėliau užjautos ir paguodos bandžiau ieškoti pas vieną savo puikų draugą. Jis situaciją paaiškino labai vyriškai: “Suprask, vyrams reikia šviežio kūno. Žinoma, kartais užknisa žaisti, bet šviežias yra šviežias”.
Man neliko nieko kito, kaip eiti miegoti. Ir šį klausimą, žinoma, pamiršti.
Anyway, vyrų nuomonė labai idomi.
Kaip ten yra?
Arbatos su pienu. Niam.
Rodyk draugams
Na ką, penktadieniniai darbai bėga į pabaigą - dvi dienas apie idealiuosius svajosiu tyliai. O ką veiksit jūs?
Kažkaip visai produktyviai savaitė prabėgo. Į visus klausimus su moterų ir vyrų santykiais susijusiais dalykėliais sau atsakėm, batų prisipirkom, suknelių nusižiūrėjom ir dar įtempčiau vienišų širdžių diskotekos laukt pradėjom.
Šiandien beliko aptarti paskutinį man, ir tikiu, kitoms moteriškaitėms, rūpimą reikalą - kaip elgtis su misterio idealiojo aplinkos žmonėmis, kai jau esi tikra, kad pakabinai jį ilgam laikui?
Sakot ir vėl užsiimu nesąmonių nagrinėjimų? Wait wait wait.
Turiu akivaizdų pavyzdį - vieno mano draugo mergina vakarais verkia į pagalvę, nes būdama mylimojo kompanijoje jaučiasi kaip trečiame pasauliniame kare. Viskas prasidėjo nuo pirmojo susitikimo, kuriame viena kompanijos kietuolė mergaitei pasakė kažkokią kvailą pastabą. Tai buvo kažkas panašaus į “nežinia, ar tu pritapsi prie mūsų kompanijos…”. Nežinau, kiek tai galima vadinti paranoja, tačiau mano draugas man pasakoja, kaip jo mergina po to karto nuolat stresuoja eidama į draugų susitikimus. Aš jo klausiu: kodėl ji kankinasi? Jis man atsako: Ji bando persilaužti.
Ir dabar pasakykit man jūs - ko čia laužytis? Juk jei nepatinka, tai nebendrauji. Savų draugų mažai? Na o tas vienas kartas per mėnesį, gal ne toks stresuotas?
Galvojau ir vienaip, ir kitaip. Niekaip nesupratau - kaip taip gali būti?
Ir apskritai, ar yra universalių taisyklių kaip likti neutraliai savo mylimo kompanijoje? Visiems neįtiksi, bet gi kultūringai bendrauti galima.
Opu.
P.s. Šiandien eisiu į Jazzu koncertą ir į reivą lofte. Kas kartu?
Rodyk draugams
Už-mig-siu!!!
Kiek galima? Kada pradės šviesti saulė? Kada galėsim išsitraukti dulkes renkančius bikinius? Kada vietoj niūrios kavinės per pietus rinksimės tabalavimą kojomis miesto centre?
Šiandien pietus valgėm žiauriai keistoj vietoj. Reklamos gal jiems nedarysiu, užtenka mano mylimo www.idealusvyras.lt, tačiau buvo žiauriai neskanu ir žiauriai nejauku. Būtent dėl to su kolege turėjom daug gražaus laiko kvatoti iki nukritimo nuo kėdės.
Žinot apie ką kalbėjom? Apie dalykus, kurių niekada negalima sakyti vyrui. Na taip, dar užvakar aš vakarieniavau su savo geriausia drauge ir jos jaunesniuoju broliu, kuris per pirmą pasimatymą iškvočia merginą apie tai, kiek kartų ir su kuo ji miegojo. Tuomet jam postringavau apie klausimus, kurių negalima užduoti merginoms. Jų turbūt šešiasdešimt penkis kartus daugiau, nei tų, kurių negalima užduoti vyrams. Mudvi su miela kolege jų suskaičiavom 11.
Taigi, mielos mano, niekada:
1. Nesakyk, kad nemėgsti jo mamos.
2. Nekritikuok jo draugų.
3. Nesidalink savo praeities klaidomis.
4. Niekuo niekada nekaltink jo geriausio draugo.
5. Nekritikuok jo kūno.
6. Net ir nepritardama jo sprendimui, apsimesk, kad pritari.
7. Tikėk juo.
8. Negrasink, kad jį paliksi.
9. Nepriekaištauk dėl pinigų.
10. Nepavydėk, nespausk.
11. Nepasakok su kiek vyru esi miegojusi.
Ar ką nors praleidau? Tikri vyrai man sako, kad paistau nesąmones. Ir kad viskas iš tikrųjų yra ne taip.
Noriu prie jūros.
P.s. Man ką tik buvo dejavu.
Rodyk draugams
Nepaisant to, kad šiandien yra baisi diena (tokios seniai nebuvo), aš nesikeiksiu. Tikrai. Geriau pakalbėkime labai aktualia tema - susipažinimas internetu.
Mano šalia sėdintis kolega teigia, kad internetinės pažintys yra puiki alternatyva besidrovintiems susipažinti tradiciniais būdais. Atseit, jei žmogus negali savęs perlipti ir prieiti prie kito žmogaus - why not.
Pykit nepykit,bet aš manau, kad tai labai didelis bullshit.
Nieko nesakau, kai žmonės staigiai susirašo internetu, tačiau tą pačią akimirką susitaria eiti išmaukti minimum po pieno kokteilį. Bet kas čia per bajeriai susirašinėti mėnesių mėnesius, o tada eiti į pasimatymą?
Juk taip galima iliuzijų pasaulyje užsiliūliuot…
Iš kitos pusės, žinau ir visai neblogų pavyzdėlių. Aišku, jie šiek tiek frykiniai ir dar nežinia kaip baigsis.
Tenenubaudžia manęs tie kur aukščiau, bet turiu jį paminėti.
Viena mano pažįstama su savo dabartiniu vaikinu susipažino skype. 2 metus jiedu tauškė dieną naktį, susitikinėjo skirtinguose pasaulio miestuose, kol, galiausiai nusprendė gyventi kartu. Kosmosas, ar ne?
Bet ar taip būna? O jei apsigyvenus kartu pasirodys, kad internetiniai pokalbiai tebuvo akių dumimas? Juk praleisti 2 dienas per 2 mėnesius kartu tai dar nereiškia gyventi po vienu stogu…
Hm, jaučiuosi gal šiek tiek per kategoriška, bet labiau norėčiau jei man nutiktų kaip kitam mano pažįstamui - vieną dieną į ranką man įbruktų raštelį.
Tiesa, kartą tokį jau gavau.
Deja, tas vyras nebuvo man skirtasis. O gal dar buvau labai nesubrendus.
Šypt.
Kas kokių minčių?
Rodyk draugams
Prisiklijavau prie darbinės kėdės kramtomąja guma. Aš tikrai manau, kad tai yra dievo bausmė ir sėdėti ant jos dabar tai jau tikrai liksiu amžinai. Baigsis mano kasdieniai valkatavimai po Senamiestį ir baigsis idealaus vyro paieškos. O gal čia kerštas už tai, kad reklamuoju alaus kokteilį? Juk kasdien giriuosi, kad turiu jo pilną šaldytuvą. Negana to, išvedusi šunį į lauką, iš rankų nepaleidžiu to pačio butelaičio. Gal taip man keršija supykę gerbėjai? Juk reklama nūdienos vartotojišką visuomenę veikia taip neigiamai.
Nesusipratusiems noriu atmerkti akis - taip, aš esu reklamos auka. Man patinka išgerti, patinka linksmintis ir visai nepykstu dėl to, kad besireklamuojantys naudojasi mano populiariumu. Ne tame esmė. Esmė tame, kad linksma abiems pusėms. Ar ne?
And now, let’s talk about business.
Šiandien man ramybės neduoda klausimas: kodėl vyrai labiau myli blogas, o ne geras moteris? Vakar vaikščiodama Neries krantine supratau, kad kuo blogiau su vyru elgsies, tuo labiau jis tavęs norės. Ar ne?
Galit nesekti man pasakų - aš viską žinau. Vyrams visada įstringa maištaujančios gražuolės, o ne tylios į bažnyčią kas antrą dieną einančios pelės.
Tik kaip neperžengti tos ribos?
Kaip netapti atgrasia stačioke?
Štai šio meno visą gyvenimą mes ir mokomės.
Galėtų kas nors kokį nors universitetą įsteigt.
Dėmesio, dingo ramybė.
Rodyk draugams
Kaip ilgasis?
Neslėpsiu - atmosfera sostinėje mane seniai taip bežavėjo. Kaip perskaičiau po viena pono Rimo Šapausko fotografija - jausmas lyg Amsterdame.
Kad dažniau taip…
Juolab, kad ir pagulėjimai Lukiškių aikštėje, vyno pasiurbimai Šiuolaikinio Meno Centre ar pasivaikščiojimai parkuose įgavo visai kitokį skonį.
Ir viskas kitaip.
Mano geriausias draugas įsimylėjo. Jis man nenustoja teigęs, kad sutiko moterį, meilužę, geriausią draugę ir seserį viename. Ar taip būna?
Ponas man sako, kad niekada dar nejuto tiek daug aistros savyje, o tuo pačiu ir begalinio švelnumo. Jis tai vadina harmonija.
Vieną akimirką savyje pajutau didžiulį pavydą. Juodą. Kaip varnos Sereikiškių parke. Ar nenuodėmė pavydėti vyro, kuriam jaučiu tik broliškus jausmus?
Tačiau mes - žmonės.
Po tokių emocinių krūvių jaučiuosi vieniša. Kartais atrodo, kad man liko tik šuo. Ir neišsemiami klodai muzikos. Šuo, aš ir muzika. Ir atvirkščiai.
A, tiesa, misteris skyriaus šaunusis manęs nebedomina. Jis lėkštas ir nuobodus. Ne apie tokį vyrą aš svajoju.
Metas tyliai pabūti vienumoje.
Neprailgs - per savaitgalį nepajėgiau išgerti tos dėžės B-shake.
Norintys padėti renkasi prie Mindaugo tilto.
Peace.
Rodyk draugams
Ant nosies ilgas savaitgalis, o aš sėdėsiu prie darbo stalo. Smagu, vienok. Bet kas privalu tas privalu - atsigrieti už tai, ką praleidau. Juk kasdien murksau facebook’e, o analizės lieka antraeiliu reikalu. Jei būčiau mano darbdavys - išspirčiau Miliūtę po savaitės tokio š…malimo. Ok ok, nėr ko verkšlent.
Už tai, kad esu tokia nuostabi ir populiari, šiandien gavau dėžę naujo “B-shake”. Tas su tekila ir citrina žiauriai pavojingas. Maukčiau, kol sprogčiau. Na tai, kaip sakant ir smaginsiuos porą dienelių. Gal kas norit prisijungti?
O šiaip viskas olrait - su moteriškių komitetu jau nusprendėm, kad tūsas bus gegužės 23 dieną@WOO. Metas mesti svorį? Ta prasme, kad tilpčiau į pirmo kurso universitete džinsinį sijoną. Juk reikės kaip minimum kokį vieną kitą bernužėlį už nosies pavedžiot. Aha, sugalvojom, kad bernai į mergaičių diskoteką pateks sunkiai. Melskitės.
Ar aš sakiau, kad kad nusprendžiau, jog misteris šaunusis kolega yra nevykėlis? Žinot, kodėl jis tądien mane kvietė vyno į parką? Norėjo eilinį sykį pabliauti dėl tos isterikės, kuri nuolat čekina jo telefoną. Kas čia per vyras jūs man pasakykit?
Koks normalus ir idealus vyras šitaip guosis moteriai? O dar tokiai kaip aš…
Ir kam vyrai guodžiasi, kai būna labai sunku? Kažkodėl savo kailiu jaučiu, kad niekam….
M?
Sorry, aš šiandien šiek tiek pasibarsčiusi…
Rodyk draugams
